Taigi, šių metų rugpjūčio 16-22 dienomis, Jutos (Utah) valstijoje, netoli Salt Lake City vyko US parasparnių čempionato antrasis etapas (iki šių metų būdavo tik vienos varžybos).
Po pirmo etapo nusprendžiau, kad su Axis Vega-2 (DHV-2 klasė) man jau gerokai nuobodu, todėl šį parasparnį nedelsiant pardaviau tik grįžęs iš varžybų. Taip jau likimas lėmė, kad vėl nusipirkau Axis, tik šį kartą Venus-2.
Žinodami kiaulystės dėsnį, kad treniruočių dieną oras būna geriausias, išvykome penktadienį (varžybos prasideda sekmadienį).
Į varžybas vykome nuosavu automobiliu, kelias tolimas apie 16 valandų (su minimaliais sustojimais benzinui ir maistui virš 17). Pakeliui, važiuojant naktį, kalnuose apie 2.5km ASL (virš jūros lygio) Vajomingo valstijoje (Wyoming) ant kelio iššoko lapė. Amžiną atilsį jai. Dalinai apgadino automobilį, bet kelione buvo galima tęsti.
Artėjant prie Salt Lake City lijo lietus. Atvykus į vietą, oras atrodė nelabai aiškus. Vietiniai pasakė, kad ant Inspo (kalnas, nuo kurio vyko visi varžybų skrydimai) vėjas stiprokas. Todėl paskraidėm ant nedidelio, bet labai populiaraus Point of the Mountain.
Kaip jau turbūt ir girdėjote visos dienos buvo skraidomos (7/7).
Pirma dieną užvažiavus ant kalno ir beruošiant įrangą, savo kolegai Justin pasakiau: „būsiu labai patenkintas jei užimsiu 25 vietą“. Iki šiol dalyvaudamas varžybose neturėdavau jokių ambicijų, svarbu buvo smagiai ir saugiai pasiskraidyt. Bet šiais metais tai jau buvo antros rimtos varžybos, dėl to ir pasitikėjimas išaugo.
Sąlygos buvo gan švelnios, per visas varžybas, išskyrus 3 pratimą, neturėjau kupolo lūžių. Toks švelnumas priminė lygumas. Kaip ir visada skraidžiau gan stabiliai, nebuvo nei didesniu išsišokimų nei smukimų. Dėl to po 3 pratimų atskiruose pratimuose neimdamas aukštesnės kaip 20 vietos, bendroje įskaitoje pakilau iki 14 vietos. Vėliau 18 po to 17.
Penktame ir šeštame pratime, kova vyko su saule. Pratimai buvo gan ilgi, ir jei tu nesugebėjai būt pakankamai greitas, teko leistis dėl to, kad saulė artėjo prie horizonto ir nebegeneravo termikų. Nesugebėjau būt pakankamai greitas ir abi dienas leidausi apie 7.30 vakaro nepasiekęs finišo.
Jaučiau, kad turiu sugebėjimų išlikt silpnose sąlygose: ne vieną kartą, teko skriet žemai, labai silpname kilime, prie manęs priskridę pilotai tokiame pačiame aukštyje pasisukdavo kartu su manim, nesugebėdavo išsilaikyt ir nutūpdavo, man pavykdavo išsilaikyti, skristi toliau ir vėliau pasiekt rimtus aukščius. Taip pat vis geriau įsisavinant termiko palikimo laiką. Bet pavaryt gerais greičiais per visą pratimą, vis dar gerokai trūksta patirties. Esmė ne gretai skrist tam tikruose tarpuose, bet sugebėjimas įvertint sąlygas ir perjungt žemesnę „šaibą“ (pavarą) reikiamu momentu.
Poroje pratimų pilotai sekė man iš paskos pasitikėdami mano patirtim. Vėliau prieidavo, patapšnodavo per petį ir sakydavo: buvom žemai, ir galvojau jei Darius (mano pavardė amerikonams ryyyškiai per sudėtinga) čia neišliks, vadinasi nebuvo lemta. Žinoma tai glostė savimeilę, bet kalnuose aš tikrai ne pats geriausias pilotas kurį vertėtų sekti, taktika dar gerokai šlubuoja.
Kraštinis pratimas buvo pats baisiausias, bent jau man. Sustartavau ir visą laiką žemyn. Kelis kart pasukau „nulius“ bet po 16minučių buvau ant žemės su visais kitais pilotais kurie startavo panašiai tuo pačiu metu. Kraštinis pratimas buvo vienintelis kai perstartavimas nebuvo leidžiamas. Ilgai galvojau kur padariau klaidą. Prieš tai buvusiose varžybose nė karto taip nenutiko. Atsakymas, mano nuomone, buvo pasakytas anksčiau. Kelis kart stebėjau vietinius lyderiaujančius pilotus (Brad Gunnuscio pvz.). Jie niekad nestartuodavo nesulaukę gero ciklo. Kelis kart net norėjau pasinaudot „push“ galimybe, bet tik iš pagarbos jiems to nepadariau. Sąlygos atrodydavo geros, sulaukus lengvo vėjelio buvo galima nesunkiai išstartuot, ir priekyje žmonės sukdavosi termike, bet jie laukdavo. Aš per visus pratimus startuodavau daug nedelsdamas , kai tik būdavo nors minimalus dvelkimas. Ir per pirmus 6 pratimus dėl to neturėjau jokių bėdų – bet tai tik sėkmė. Išvadas reikėjo padaryt ir tada kai ketvirtame pratime Nate Scales (labai geras pilotas, ilgai lyderiavęs) nusileido į oficialią aikštelę po kelių minučių, bet tada buvo leidžiama perstartuot.
Taigi, Inspo startavietė turinti didžiules galimybes, bet tuo pačiu gali būti ir labai apgaulinga.
Nesėkmė 7 pratime gerokai pablogino mano pozicijas ir bendroje įskaitoje likau 26.
Bet skųstis labai negalima, nes pradžioje varžybų sakiau kad būsiu labai patenkintas, būdamas 25 
talktable